Anglijos vegetarų draugija, svarstydama
vegetarinės sodininkystės problemas, pataria, kokiais neutraliais būdais
kovoti su piktžolėmis.
Organinės sodininkystės
judėjimas įtikina
sodininkus nenaudoti herbicidų. Su piktžolėmis visada galima kovoti
ir kitomis priemonėmis. Darže tarp lysvių padėtas
šienas neleidžia įsišaknyti piktžolėms, tarplysvius galima
iškloti juodu polietilenu, mulčiuoti lapais. Visa tai sulaiko piktžolių augimą.
Dekoratyviniame sode taip
pat galima mulčiuoti takelius: išbarstytos medžių žievės ar žvyras
vaizdo ne gadina, o savotiškai puošia, krūmus galima apsodinti
dengiančiais žemę augalais, kurie užima visą plotą ir nepalieka
vietos augti piktžolėms. Vadinasi, užveisus sodą, ravėti reikia
pirmuosius kelis metus, vėliau, jei dengiantis sluoksnis padėtas, piktžolės
nežels, uždus. Apželdinimui tinka šliaužiančioji žiemė, uolaskėlė,
viržiai, šilokas.
Jei naujajame
sode auga labai įkyrios daugiametės piktžolės,
sakysime, usnys, garšvos, reikia jas kelis kartus nupjauti iki
žydėjimo. Tai ne tik sutrukdys joms subrandinti ir išbarstyti sėklas,
nupjautos jos vėl stengsis atželti, o tuo pačiu
naudos papildomus maisto rezervus, dėlto nusilps ir išnyks.
Be to, vegetarų draugija perspėja: būkite atsargūs pirkdami gėlių
svogūnėlius. Paskutiniaisiais metais tapo madinga auginti krokus,
irisus, narcizus, tulpes, snieguoles. Dažnai egzotiškų gėlių svogūnėliai
surenkami ne iš kultūrinių, bet iš laukinių augalų. Todėl
patariama būti atsargiems, pirkti svogūnėlius tik iš patikimų šaltinių.
Vegetarinės sodininkystės propaguotojai
perspėja: gerai pagalvokite prieš
užkurdami laužą. Tai gražu, egzotiška, efektinga, bet degdama ugnis
į atmosferą išleidžia anglies dioksidą, o tai jau teršia aplinką.
O jei norite užkurti laužą, pažiūrėkite ar nėra jokių mažų
gyvių, įšliaužusių į paruoštą laužą, nes ten dažnai mėgsta
įsitaisyti ežiai.
